- supančiauti
- supánčiauti Klt žr. supančioti: 1. Supánčiauk trumpai karvę, ir nelėks Ktk. Eina kai supánčiautas Ktk. 2. refl. Susisuka, suspánčiauna višta Ds. 3. refl. O kas tau liepė suspánčiaut: tavęs nekliuvo, nereikė lįst Ktk. 4. tr. prk. surakinti, sukaustyti: Supánčiavo [liga] rankas už pečių Mrc. \ pančiauti; atpančiauti; supančiauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
